Montavimas ant žemėsmetodai yra svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti montuojant fotovoltines sistemas, ypač plokščiose vietose. Šių sistemų veikimas ir efektyvumas labai priklauso nuo atraminių konstrukcijų stabilumo ir ilgaamžiškumo. Priklausomai nuo reljefo ir specifinių reikalavimų, gali būti naudojami įvairūs tvirtinimo būdai, įskaitant polių pagrindo metodą, betoninių blokelių atsvarų metodą, grunto inkaro metodą ir kt. Kiekvienas metodas turi savų privalumų ir yra tinkamas konkrečioms sąlygoms. Šiame straipsnyje atidžiau pažvelgsime į šiuos skirtingus antžeminės paramos metodus, kad suprastume jų pritaikomumą ir veiksmingumą.
Polinių pamatų metodas plačiai naudojamas vietose, kuriose yra purus dirvožemis arba nelygus gruntas. Taikant šį metodą, ploni poliai įkalami į žemę, kad būtų sukurtas stabilus fotovoltinės atraminės konstrukcijos pagrindas. Priklausomai nuo specifinių reikalavimų ir aplinkos veiksnių, poliai gali būti plieniniai, betoniniai ar net mediniai. Šis metodas užtikrina puikų stabilumą net didelės vėjo apkrovos ir seisminio aktyvumo srityse. Be to, krūvos aukštį ir ilgį galima reguliuoti pagal reikiamą fotovoltinių plokščių pasvirimo kampą, leidžiantį optimaliai sugerti saulės energiją.
Kitas veiksmingas montavimo ant žemės būdasyra betono blokelių atsvaros metodas. Šis metodas ypač tinka tose vietose, kur žemė kieta, o prieiga prie giluminio gręžimo įrangos yra ribota. Taikant šį metodą, betoniniai blokai yra strategiškai išdėstyti aplink atraminę konstrukciją, kad būtų užtikrintas stabilumas ir būtų išvengta apvirtimo ar apsivertimo. Betoninių blokų svoris veikia kaip atsvara, efektyviai pritvirtindama PV sistemą prie žemės. Šis metodas yra paprastas ir ekonomiškas, nes betoniniams blokams reikalingos medžiagos yra lengvai prieinamos ir įperkamos.
Antžeminis tvirtinimo būdas dažnai naudojamas molinguose dirvožemiuose arba aukšto vandens lygio vietose. Šis metodas naudoja metalinius inkarus, įkištus giliai į žemę, kad būtų užtikrintas stabilumas ir būtų išvengta judėjimo. Antžeminiai inkarai yra patikimai pritvirtinti prie atraminės konstrukcijos, užtikrinant, kad ji atsispirtų šoninėms jėgoms ir pakilimui, kurį sukelia vėjas arba dirvožemio judėjimas. Šis metodas yra labai pritaikomas, o antžeminių inkarų skaičius ir konfigūracija gali būti koreguojami, kad atitiktų konkrečias žemės sąlygas ir apkrovos reikalavimus.
Renkantis tinkamą tvirtinimo ant žemės metodą, reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip dirvožemio tipas, vandens lygis, vėjo ir seisminės apkrovos bei statybinės įrangos prieinamumas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis supančios ekosistemos sutrikimas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad antžeminės atramos ir tvirtinimo būdo pasirinkimas yra labai svarbus sėkmingam įrengimui ir efektyviam afotovoltinė sistema. Polinių pamatų metodas, betoninių blokelių atsvarų metodas ir įžeminimo inkaro metodas yra veiksmingi sprendimai, kiekvienas turi savo stipriąsias puses ir tinkamas skirtingoms grunto sąlygoms. Šių metodų pranašumų ir apribojimų supratimas leis profesionalams priimti pagrįstą sprendimą, pasirenkant tinkamiausią atramos į žemę metodą lygiam plotui. Užtikrindami fotovoltinių atraminių konstrukcijų stabilumą ir ilgaamžiškumą, galime maksimaliai padidinti atsinaujinančios energijos gamybos efektyvumą ir prisidėti prie tvarios ateities.
Paskelbimo laikas: 2023-08-17